“Jūros vartai” – tai viena patraukliausių bei unikaliausių pakrantės teritorijų visame Baltijos regione. Šiuo projektu yra siekiama sugrąžinti miestui senamiesčio dalį, kuri šiuo metu yra naudojama žvejybinių laivų remontui ir kruizinių laivų priėmimui.
www.jurosvartai.lt
Trys stogai priešina architektus
Giedrė Norvilaitė, Dienraštis “Vakarų Ekspresas” (www.ve.lt)
2006 m. Rugpjūčio 29 d.
 
Senosios Klaipėdos architektūros simboliu vadinamo naujai iškilusio ryžių malūno pastatas kelia kai kurių paveldo mylėtojų nepasitenkinimą - objektas esą turėtų atrodyti kitaip.
 
Išlikusioje 1809 metų dailininko V. Barto graviūroje įamžintas sandėlis turi tris dvišlaičius stogus.
 
Pasak sovietmečiu Klaipėdos paminklų konservavimo institute dirbusio architekto Vaidoto Guogio, maždaug prieš dvidešimt metų Bandomoji laivų remonto įmonė turėjo planų šį sandėlį atstatyti. Pastatą tuomet tyrinėjęs V. Guogis parengė trijų stogų sandėlio restauracijos koncepciją, tačiau gamykla statyboms neturėjo pinigų.
 
Architekto teigimu, senasis, tikriausiai XVIII amžiaus, trijų stogų sandėlis buvo rekonstruotas į ryžių malūną "Astra" užstatant daugiaaukštį fachverkinį antstatą vienšlaičiu stogu tik 1930 metais.
 
V. Guogis spėjo, jog dabar ryžių malūną atstatanti bendrovė Klaipėdos laivų remontas variantą su ne tokiu gražiu vėlyvo kapitalizmo laikotarpio antstatu pasirinko pragmatiškais sumetimais - dėl didesnio ploto.
 
Pasak vienos iš naujojo projekto autorių architektės Snieguolės Stripinienės, jokio spaudimo dėl "kvadratūros" užsakovai nedarę - vieno stogo variantą pasiūlė patys projektuotojai. Tokia konstrukcija architektams pasirodžiusi gražesnė ir logiškesnė - nežinia, kaip statant tris stogus reikėtų įrengti lietaus latakus ir išspręsti kitas technines problemas.
 
Be to, atstatyti pastatą tik iš graviūros esą būtų sunku, nes vaizdinės medžiagos mažoka, o vieno stogo ryžių malūnas buvo nemažai fotografuojamas.
 
"Atstatome ne šį vieną pastatą, o tris, todėl rinkomės laikotarpį, kai visas kompleksas jau buvo pastatytas, kad būtų nuoseklu", - sakė S. Stripinienė.
 
"Trijų stogų sandėlio atstatymą galima būtų pateisinti, jeigu būtų buvę trys siauri aukšti, atskiri pastatai, kaip buvusiame Karaliaučiaus sandėlių rajone", - svarstė ir pastato istoriją tyrinėjęs Lietuvos jūrų paveldo tarybos prie Kultūros paveldo departamento narys leidėjas Kęstutis Demereckas.
 
Jo teigimu, pirminis tikriausiai 1762-1772 metais pastatyto sandėlio variantas trimis stogais buvo tik dėl to, kad karo metų sandėlio stogas netrukdytų apšaudyti patrankomis uosto įplaukoje pasirodžiusių priešų.
 
To meto valdžia draudė statyti aukštus pastatus pilies aplinkoje. Todėl E. J. Beerbohmas, vienos didžiausių to meto jūrų prekybos firmų "Roerdansz & Beerbohm" bendrasavininkis, kuris, manoma, šį sandėlį pastatė, sugalvojo labai gerą išeitį - trijų stogų konstrukciją, kuri leido uždengti didelį sandėlio plotą ir netrukdė uosto apžvalgai.
 
Tiksli data, kada sudėtinga trijų stogų sandėlio stogo konstrukcija buvo pakeista pakeliant stogą vienu aukštu, nėra žinoma. K. Demereckas spėja, kad tai įvyko daug vėliau nei Klaipėdos pilis nebeteko gynybinės funkcijos. Viename 1840 metų piešinyje sandėlis turi dar tris stogus, o 1852 metų graviūroje siluetas jau toks, koks buvo iki 1945-ųjų.
 
Šis labai gražus pastatas, anot K. Demerecko, garsino uostamiestį beveik 100 metų ir yra pavaizduotas daugiau nei penkiasdešimtyje prieškario atvirukų.
 
Ryžių malūno vardą pastatas gavo XX amžiaus pradžioje, kai čia buvo sumontuoti įrenginiai malti ryžiams.