“Jūros vartai” – tai viena patraukliausių bei unikaliausių pakrantės teritorijų visame Baltijos regione. Šiuo projektu yra siekiama sugrąžinti miestui senamiesčio dalį, kuri šiuo metu yra naudojama žvejybinių laivų remontui ir kruizinių laivų priėmimui.
www.jurosvartai.lt
Plaukiantis malonumų miestas
Mindaugas Linkaitis, Dienraštis “Verslo Žinios” (www.vz.lt)
2006 m. Liepos 31 d.
 
Kaitrią vasaros dieną iš atviresnės vietos pro medžių viršūnes ir Klaipėdos senamiesčio stogus nesunkiai galima pamatyti didžiulio kruizinio laivo kaminus bei viršutinį denį. Tai uosto ir miesto laimikis, duodantis duonos ne vienai įmonei ar miestiečiui.
 
Pavartęs spaudos puslapius įsitikini, kad dar prieš penkerius metus buvo aimanuojama, jog Klaipėdai niekaip nepavyksta į savo uostą prisivilioti laimikio – auksinės žuvelės. Laikai keičiasi, ir šiandien jau ne vienas trina delnus, kad į uostą užsuka vis daugiau kruizinių laivų, ne vienas prabyla, kad Lietuva palengva tampa jūrine valstybe. Taigi kruiziniai laivai – tikras pastarųjų dienų atradimas.
"Didieji uostai, tokie kaip Stokholmas ar Helsinkis, kruizinėms linijoms yra visiškai aiškūs, o mažesnius jos renkasi pagal tai, kaip miestiečiai priima turistus. Tuo ir bandome juos privilioti”, – sako Romena Savickienė, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacinio centro direktorė.
Beje, ne vienas VK pašnekovas teigė pastebintis ryškėjant naują tendenciją, mat populiarėja kelionės po Baltijos jūrą, kai aplankomos kelios šalys ir uostai, krante vykstama į ekskursijas. Geras tuzinas VK kalbintų tokių laivų keleivių pasakojo, jog kelionę po Baltijos jūrą pasirinko todėl, kad norėjo išbandyti "ką nors nauja", mat anksčiau jau yra plaukioję po Karibų ir Viduržemio jūras. Smalsumas verčia "atrasti" naujų kraštų ir miestų. Daugelis kalbintų keleivių tvirtino nesitikėję, kad Šiaurės ir Rytų Europos tokia turtinga istorija ir čia tiek daug architektūrinių bei gamtos "stebuklų". Bene didžioji dalis iš tokių turistų – Šiaurės Amerikos gyventojai, britai.
 
Paklausūs amatai
Atplaukiančius turistus kiekvienas uostas vilioja kaip tik moka. Štai Sankt Peterburgas gali pasigirti apylinkėse esančiais gražiaisiais rūmais, o klaipėdiečiai siūlo ekskursijas pėsčiomis po miesto senamiestį, keltu ir traukinuku į jūrų muziejų akvariumą bei delfinariumą, autobusu į Kuršių neriją, pasigėrėti kopomis bei laukine gamta ar ekskursiją į Gintaro muziejų Palangoje. Kruizinių laivų turistų maršrutai driekiasi ir į paukščių žiedavimo stotį Ventės rage, buvusią sovietų branduolinių raketų bazę Žemaitijos nacionaliniame parke. Pageidaujantieji gali apsilankyti ir Plungėje pas lino audinių meistrę Feliciją ir įsigyti jos rankdarbių. Taigi ekskursijos sudarytos kiekvienam pagal skonį ir kišenę. Tik už jas keleiviams reikia papildomai mokėti. Tokios išvykos krante vienam žmogui atsieina 32-79 USD (apytikriai 90-220 Lt), vaikams – perpus mažiau.
Kad įvairūs rankdarbiai ir suvenyrai išties paklausūs, galima spręsti ir iš to, kad atplaukiant didesniems kruiziniams laivams Klaipėdoje specialiai rengiama amatininkų dirbinių mugių. Jūros turistus mėginama sužavėti ir palikti šiltų įspūdžių juos krantinėje pasitinkant folkloro kolektyvų traukiamomis dainomis bei sukamais šokių rateliais, vaišinant žolelių arbata. Iš pažiūros toks sutikimas gali atrodyti kiek provincialokas, tačiau anaiptol ne visi uostai taip daro, tad keliautojai Klaipėdą turėtų prisiminti, be to, argi ne malonu būti sutiktam dainomis ir šokiais svečiame uoste?
 
Pavykęs viliotinis
Turistų masinimo taktika visai naudinga – šiemet Klaipėdoje laukiama 49 kruizinių laivų, jie atplukdys iki 35.000 turistų, apie 10.000 daugiau nei praėjusį sezoną. Keliautojai čia būna nuo 4 iki 9 valandų ir naudojasi uostamiesčio bendrovių paslaugomis.
“Pas mus jau užsuka JAV kruizinių linijų. Didysis laivas “Constellation” šiemet atplauks tris kartus, tiek pat kartų – kitąmet. Atsiranda ir naujų laivų, jie anksčiau į Klaipėdą neatplaukdavo”, – sako p. Savickienė.
Vis dėlto tikslių duomenų, kokios naudos uostamiestis ar regionas gauna iš kruizinės laivininkystės, nėra. Nors jokių tyrimų Lietuvoje dar neatlikta, tačiau kitų Europos šalių statistika rodo, kad turistas kiekviename uoste palieka nuo 100 USD (apie 275 Lt) iki 100 EUR (345 Lt).
Iš kruizinių turistų uždirba Klaipėdos uostas, laivų agentavimo bendrovės, turizmo agentūros, kruizinių laivų terminalo operatorė AB “Klaipėdos laivų remontas” (KLR). Yra naudos ir autobusus nuomojančioms bendrovėms, uostamiesčio restoranams, suvenyrų pardavėjams, taksi įmonėms, šiukšlių vežėjams. Jeigu autobusų išsinuomoti Klaipėdoje nepavyksta, turizmo agentūros jų kartais užsako ir iš kitų miestų, pavyzdžiui, Šiaulių ar Kauno. Pasitaikė atvejų, kad skubiai teko nuomotis autobusą ir iš kaimynų latvių – Liepojos, tad nauda ne tik vietos verslui.
Anot Alvydo Butkaus, KLR direktoriaus, per sezoną KLR už kruizinių laivų priėmimą uždirba apie 300.000 Lt. Tai pajamos už laivo švartavimą ir paslaugas, tokias kaip geriamojo vandens tiekimas laivui.
Laivų agentavimo bendrovės už vienam kruiziniam laivui suteiktas paslaugas, tiesa, į tai įskaičiuojamos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) atitenkančios rinkliavos, "Verslo klasės" duomenimis, gauna vidutiniškai po 40.000 Lt.
KVJUD vadovas Sigitas Dobilinskas sako, kad vien pernai iš kruizinių laivų uostas gavo 1,7 mln. Lt rinkliavų. Jų dydis priklauso nuo laivo matmenų bei keleivių skaičiaus. Vien Bahamų salose registruotas ir bendrovei "Celebrity Cruises" priklausantis laivas "Constellation", didžiausias iš kruizinių laivų, užsukančių į Klaipėdos uostą, už vieną reisą sumoka uostui apie 151.000 Lt, įskaitant PVM, rinkliavą.
 
Lietuviškų kelionių užuomazgos
Marius Serapinas, turizmo agentūros “Krantas travel” Atvykstamojo turizmo skyriaus vadybininkas, sako, kad jo agentūrai kruiziniai laivai nėra pagrindinis dėmesio objektas ir pajamos iš jų sudaro iki dešimtadalio grupės pajamų. Tiesa, "Krantas Travel" bei keltų bendrovė "DFDS Lisco" savaitgaliais rengia nedidelę išvyką į Baltijską, Rusijos Kaliningrado srityje. Kelionė nuo šeštadienio popietės iki sekmadienio ryto keliautojams pristatoma kaip "romantiškas savaitgalis jūroje". Įsigijus bilietą už 155 Lt galima gauti dvivietę kajutę ir pusryčius. Į kainą įskaičiuoti uosto ir degalų mokesčiai, tačiau "Lisco Patria" laive dviejuose restoranuose ir trijuose baruose vaišintis teks už papildomą kainą. Keleiviai viliojami ir galimybe apsipirkti neapmuitintų prekių parduotuvėje, pasikaitinti saunoje, tiesiog jūroje surengti konferenciją. Kad vaikams nebūtų nuobodu, jiems siūloma laiką leisti žaidimų kambaryje. Rusijos vizų tereikia tuomet, jeigu keleiviai pageidauja išlipti Baltijske į krantą. Tokios tat lietuviško tarptautinio kruizo užuomazgos. O kol kas belieka grožėtis atplaukiančiais svečiais laivais ir skaičiuoti turistus bei žvilgčioti į jų pinigines.
 
Grakšti gulbė
Kuo gi traukia keliautojus kruiziniai laivai, kas jais plaukia ir kokio storumo reikia tada turėti piniginę? Atsakymo patraukiame į, kaip jau minėta, didžiausią iki šiol į Klaipėdos uostą įplaukusį kruizinį laivą "Constellation", pastatytą prieš ketverius metus "Chantiers de l'Atlantique" laivų statykloje, Sent Nazere, Prancūzijoje, ir priklausantį "Celebrity Cruises" kompanijai.
Pažintis su 294 m laivu prasideda nuo lankytojų registravimo kruizinių laivų krantinėje, kur Danė įteka į Kuršių marias. Kad galėtumėte lengviau įvertinti laivo dydį, pabandykite įsivaizduoti paguldytą Vilniaus televizijos bokštą, jo aukštis siekia 326 m, na, tik "šiek tiek" patrumpintą.
Taigi iš anksto užsiregistravusių lankytojų buvo bent pora dešimčių, tačiau trapu į pirmą "Constellation" denį pakylame nesulaukę kelių "kolegų smalsuolių". Ekskursijos pradžia primena procedūras oro uoste: fojė stovi metalo detektorių, rankinio bagažo bei stambesnių daiktų skaitytuvų, ant konvejerio sudėtus daiktus bei per detektoriaus vartus perėjusius "pypsinčius" žmones rankiniais detektoriais papildomai patikrina apsaugos darbuotojai. Buvome įspėti neimti aštrių ir smailių daiktų – pavyzdžiui, peiliukų, atsuktuvų ar panašių įrankių, tad sunkumų patekti į laivą nekyla. Pirmame denyje, kuris yra sulig krantine, be tarnybinių patalpų, yra nedidelė ligoninė, kitaip sakant, pirmosios pagalbos punktas. Vėliau išsiaiškiname, kad laive dirba pora gydytojų bei felčerių, jie pasirengę suteikti būtinąją pagalbą ar tiesiog skirti piliulę nuo galvos skausmo, jūrligės bei kitų negalavimų.
Mūsų gidas – maždaug trisdešimties metų kanadietis Jusufas (vardas su pavarde ir pilietybė, bet ne tautybė, nurodomi prisegamoje kortelėje atlape) – mus vedasi į viršų. Laiptais pro antrą, Žemyniniu vadinamą denį, kurį užima vien kajutės, kylame į trečią – "Plaza" denį. Jame kajučių taip pat galima rasti, tačiau čia jau yra kur paganyti akis. Laivo centre yra pagrindinė fojė bei keleivių priimamasis. Čia trys registratorės apgyvendina keliautojus, jos paskiria kajutes ir įteikia raktus bei padeda atsikratyti svečiams buitinių rūpesčių. Konsjeržas pasirengęs pagelbėti išspręsti logistikos problemas, pavyzdžiui, iš taško A į tašką B nuvežti bagažą, arba patarti, kaip baigus kelionę geriau grįžti į Jungtines Valstijas.
 
Prabanga ir kičas
Pagrindinis didžiosios fojė akcentas – laiptai į ketvirtą denį. Iš tiesų laiptų laive yra keliose vietose – priekyje, viduryje bei gale ir jais sujungti visi deniai, tačiau šie yra išskirtiniai, dekoruoti oniksu, papuošti blizgančiais metaliniais turėklais, ir jungia tik trečią ir ketvirtą denius, o juos tarsi įrėmina šonuose audeklais dengtos kolonos, atveriančios erdvę nuo trečio iki penkto denių. Fojė grindys tviska marmuru. Kairiojo borto pusėje įrengti keturi panoraminiai liftai. Dar po tris, tik jau uždarus, vėliau suskaičiuosime tiek laivo priekyje, tiek ir gale.
Dėmesį patraukia fojė kabanti didžiulė portretinė moters nuotrauka. Graviruota metalo plokštelė skelbia, kad tai laivo "krikštamotė" Jean'a Marie Arneberg, vieno iš "Royal Caribbean Cruises" kompanijos, prisijungusios "Celebrity Cruises", valdybos nario žmona. Pagal seną tradiciją daužiant į bortą šampano butelį laivas "pakrikštytas" 2002 m. gegužės 4 d., netrukus, kai buvo pastatytas. Tai pats naujausias iš "Celebrity" kompanijos laivų.
Toliau dairydamiesi po "Constellation" fojė atrandame stiklinį "kioskelį", jame galima suderinti visas ekskursijų krante detales. Trečiame denyje į laivūgalį yra konferencijų ir kino centras. Didžiojoje salėje, talpinančioje per porą šimtų keleivių, pagal tvarkaraštį rodoma naujausių filmų. Joje taip pat galima rengti konferencijas, pristatymus ar šiaip didesnes sueigas. Šalia kino salės įkurtos mažesnės posėdžių salės, o kairiajame borte – europietiškas "Ocean Liners" restoranas, siūlantis ir pagal prancūzų receptus pagamintų jūrų gėrybių. Jo akcentas – arfa – perša mintį, jog čia atsipūsti gali mėgstantieji ramią, kamerinę aplinką. O kita įdomybė – atvira virtuvė, joje galima stebėti, kaip ruošiamas maistas. Dėl šio restorano mažumo ir populiarumo keleiviams tenka vietas rezervuotis vos tik atsidūrus laive.
Šalia sodrios vyšninės spalvos mediena apmušto restorano įrengtas vyno rūsys, bent jau taip skelbia iškaba virš durų į jį. Iš tiesų tai nedidelė patalpa, kurios sienose įmontuoti vyno šaldytuvai, o centre yra balta staltiese uždengtas apskritas stalas su ratu sustatytomis kėdėmis. Vynų sąrašas rodo ganėtinai didelę jų įvairovę. Pigiausią butelį pavyksta rasti už 30 USD (maždaug 74 Lt), tačiau didžioji dauguma kainuoja 50 USD (apie 173 Lt) ir brangiau. Pro restorano holą ir negausias kajutes žygiuojame į denio priekyje esančią teatro salę. Amfiteatro principu susodintų žiūrovų čia gali būti apie 900. Parterį ir du balkonus turinčioje teatro salėje vyksta įvairių pramogų, renginių, pati laivybos kompanija juos vadina Brodvėjaus šou – suprask, vyrauja miuziklai. Kadangi tuoj turėtų prasidėti repeticijos, teatre neužtrunkame.
 
Duona ir reginiai
Mūsų gidas priekiniais laiptais veda į ketvirtą, Pasivaikščiojimo denį. Gal jis pavadintas taip todėl, kad jame bene vieninteliame galima laisvai vaikščioti išilgai dešiniojo ar kairiojo bortų. Čia veikia fotoateljė, o tiksliau – foto- bei videoateljė. Krante pamišus fotoaparatą ar vaizdo kamerą, žinoma, už tam tikrą mokestį galima prisiprašyti, kad įamžintų jūsų kelionę, o prireikus, vietoje pasidaryti nuotraukų. Už fotoateljė – dar viena vieta kamerinės aplinkos mėgėjams – Maiklo klubas (Michael's Club). Po vakarienės čia apie dvidešimt žmonių gali užsukti pasiklausyti fortepijonu atliekamos muzikos, pasivaišinti humidoruose laikomų rankomis susuktų cigarų arba išlenkti stiklą konjako ar viskio. Šio denio viduryje driekiasi kazino, jis atsidaro vakare ir veikia iki išnaktų. Tradicinis mirga marga stilius su kičinėmis dekoracijomis, lošimo stalais ir automatais ir gausiomis švieslentėmis bei lemputėmis – aplinka ne kažin kiek teišsiskiria iš kitų kazino. Iliuminatorių ir laikrodžių taip pat nėra. Už kazino – viršutinė pagrindinės fojė dalis, į ją veda jau minėti išpuošti laiptai. Čia taip pat stovi fortepijonas, o už jo senyvas vyriškis prisimena kadaise išmoktų natų seką – šioje vietoje skambinti leidžiama visiems, kas tik gali. Tiems, kurių pirštai labiau įgudę prie kitokio instrumento klaviatūros, skirta interneto svetainė bei keliolika kompiuterių. Šalia – Pasimatymų baras ("Rendez-vous Lounge" ), jo centre šokių aikštelė, o kraštuose – gelsvu pliušu apmušti krėslai, sustatyti už apvalių staliukų, kviečiantys pasikalbėti gurkšnojant kokteilį.
Štai ir prieiname pagrindinį kruizinio laivo restoraną "San Marco". Jis – pačiame laivagalyje per du skirtingų lygio denius – ketvirtą ir penktą. Apatiniame centre padaryta pakyla muzikantams ar dainininkams, viršutiniame kiek aukščiau matyti fortepijonas – aliuzija į romantiškus vakarus skambant muzikai. Negali nepastebėti stiklinės sienos – būtent taip, o ne milžinišku iliuminatoriumi norisi vadinti įspūdingo dydžio langą, pro kurį galėtum matyti baltą laivo sukeltų bangų taką.
Didžiajame restorane gali išsitekti apie 1.000 lankytojų – pusė tiek, kiek iš viso gali plaukti keleivių "Constellation" laivu. Čia gidas paaiškina nedidelę gudrybę – kad visiems užtektų duonos ir reginių, didžiajame restorane vakarienė tiekiama du kartus. Kol pusė keleivių teatre mėgaujasi šou, likusi dalis sočiai vakarieniauja, o vėliau apsikeičiama vietomis: sotieji renkasi teatre penėti sielų, o gyvai aptarinėjantieji ką tik matytą pasirodymą sėda į iš anksto nurodytas vietas už stalų ir laukia, ką gi šįvakar bus pagaminęs restorano vyriausiasis virėjas (liežuvis nesiverčia jo vadinti koku) Michelis Roux ir jo padėjėjai.
 
Šampano ar martinio?
Restorano laiptais kylame į jo viršutinį lygį – tai jau penktas denis, vadinamas Pasilinksminimų deniu. Iš čia didysis langas laivo gale atrodo dar įspūdingiau, tad galingų variklių paliktos bangos fortepijono virtuozą turėtų įkvėpti dar išraiškingiau užvilnyti regtaimo sinkopėmis, kad ir Scotto Joplino "The Entertainer". Kol mintyse skamba ši melodija, prieiname du barus. Čia kaip toje pasakoje, tik abiem atvejais neprasta pabaiga: "Eisi į kairę – gausi šampano, suksi į dešinę – martinio". Būtent kairiojo borto pusėje – šampano baras, dešiniojo – martinio baras, juose galima gauti lengvesnių alkoholinių gėrimų, o pro centre paliktą ertmę stebėti šokančiuosius apačioje esančiame "Rendez-vous Lounge" bare. Šampano ir martinio baruose – tik lengva užkanda iš ikrų ir įvairių paštetų.
Mėgstantiesiems lošti kortomis, bet ne iš pinigų, ties penkto denio viduriu yra nedidelis kambariukas su keliais stalais. Jame kortuotojų aptikome ir dieną, kai didžioji dalis keliautojų išvyko į ekskursijas krante.
"Cova Cafe Milano" kavinė įsikūrusi kaip tik virš didžiosios fojė. Čia iš viršaus galima apžvelgti visą jos tūrį, o apačioje matyti registratūroje atokvėpio minute besimėgaujančias registratores. Milane įsikūrusios "Cova" kavinės plaukiojančiame filiale, pavadinkime kavinę taip, galima aptikti tikros itališkos espresso ar capuccino arba užsisakyti įvairių rūšių arbatos ir ramiai išgerti uždarame arbatos kambaryje, o gal ir pasigardžiuoti pyragaičiais.
Už kavinės toliau driekiasi parduotuvių vitrinos, o jose – vienetiniai garsiausių dizainerių drabužiai bei aksesuarai, toliau – kelionių reikmenys, dar toliau – suvenyrai. Pastarųjų galima rasti iš kiekvienos šalies, į kurią kelionės metu užsuka "Constellation": Rusiškos sudedamos viena į kitą matrioškos, lietuviški gintariniai karoliai, švediški, o tiksliau vikingų, šalmai su ragais bei daugelis mielų niekučių. Apie kainas paklausta sutikta pusamžė ponia nusišypsojusi pasakė, kad suvenyrų paprastai perkanti krante, nes čia brangiau. Be to, žemėje jų yra įvairesnių, o ir nusiderėti galima. Taigi palinkime poniai gražių gintarinių karolių Klaipėdos Teatro aikštėje ir traukiame toliau į laivo priekį.
Gidas mus atveda prie liftų, mat priekyje vėl pamatytume teatro salę, tik jau iš antrojo balkono. Kildami liftu praleidžiame šeštąjį ("Penthouse"), septintąjį ("Vista"), tada aštuntąjį ("Panorama") bei devintąjį ("Sky") denius ir lifto kabinos aukštų skaitiklis stabteli ties 10. Praleistuose deniuose – daugybė kajučių, tiesiog ištisi keturi miegamieji deniai.
 
Brangus malonumas
Kruizinė kelionė vieniems gali atrodyti ne itin brangi, kitiems – neįkandama. Nelygu, kokioje šalyje dirbi, kiek uždirbi ar iš kurios šalies fondų gauni pensiją. Taip, taip, tiek prieš tai lūkuriuojant krantinėje, tiek pasivaikščiojus po laivą, galima susidaryti įspūdį, kad didžioji dauguma keleivių – solidaus amžiaus. "Gėlių vaikų" karta, na, gal kiek jaunesni. "-niolikinio" ar jaunimo iki trisdešimties, anot gido, – kelios dešimtys, vaikų – ne daugiau. Laive nėra vienviečių kajučių, visos dvivietės. Jeigu kas keliauja su didesne šeima, gali rinktis tarpusavyje susisiekiančias kajutes. "Celebrity Cruises" pati skelbia, kad šis laivas labiau skirtas šeimoms ir poroms ir netinka nuotykių mėgėjams.
Grįžkime prie kainų. Štai pigiausias bilietas į kelionę po Baltijos jūrą "Constellation" laive dviem savaitėms rugpjūtį kainuoja mažiausiai maždaug 1.200-1.300 GBP (6.000-6.500 Lt). Kodėl maždaug? Nes net pagrindinė kaina priklauso nuo kelių dalykų, įskaitant ir tai, iš kokių agentų ar kelionių agentūrų keleiviai perka bilietus ir kada plaukia. Štai pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje kainos mažesnės, o vasaros pabaigoje – didesnės. Rudenį ir žiemą "Constellation" plaukioja šiaurės vakarų Atlante bei Karibų jūroje ir į Baltiją neužsuka.
Beje, už anksčiau minėtą kainą tegalima gauti kajutę laivo viduryje, taigi be vaizdo į jūrą ir uostus. Tokia, žinoma, gal labiau tinka nekamuojamiems klaustrofobijos arba užsukantiems tik pernakvoti ar nusimaudyti po dušu. Kajutė su iliuminatoriumi kainuotų nuo 1.300-1.400 GBP (6.500-7.000 Lt), o jeigu keleivis pageidauja turėti dar ir balkoną ar verandą, kaina pakiltų per 1.500 GBP (7.500 Lt). Vadinamieji liukso apartamentai atsieitų apie 14.000 Lt. Klausimų, kodėl čia tarp keleivių nėra lietuvių, nebekyla. Po Karibų jūrą pakeliauti savaitę, neskaitant lėktuvo bilieto, gali užtekti ir maždaug 5.000 Lt už prabangią kajutę.
Šiaip jau į bilieto kainą įskaičiuota nakvynė ir maistas, tačiau už gėrimus reikia mokėti papildomai. Ir nepamiršti, kad į sąskaitą bare jau įtraukta 15% arbatpinigių.
Beje, kildami liftu praleidome, tačiau vėliau mums papasakojo ir apie laive esančią dviejų aukštų naujausių knygų biblioteką bei dvi fonotekas, kurios išsidėsčiusios laivo viduryje nuo šešto denio į viršų iki devintojo. Fonotekos skaitmeninės norimos muzikinės bylos MP3 formatu galima klausytis kompiuteryje, užsidėjus ausines.
 
Saulės atokaitoje
Tai štai, dešimtas, Kurortinis denis. Išlipus iš lifto ir įžengus į jį atsiveria dangaus mėlynė. Pačiame denio centre matyti baseinas su šešiomis sūkurinėmis voniomis kraštuose, o aplinkui juos ir palei bortus išdėliota šezlongų. Nors saulės spinduliai tiesiogiai į denio šonus nepatenka, nes juos dengia stogelis, o ir šonai yra įrėminti stiklų, būtent čia, šešėlyje ant šezlongų, daugiausia ir spiečiasi tie likusieij "mohikanai", kurie neišėjo į miestą. Laive jau prasideda pietų metas, tad vis daugėja žmonių, smagiai kertančių dešrainius. Vakarais, mėgaujantis vandens procedūromis, apetitą sužadinti galima kur kas greičiau, ypač jei iš denio galo pūstelėjus gūsiui padvelkia kepsniais. Einant į laivūgalį pakeliui įsikūrusi Pajūrio kavinė ("Seaside Cafe"). Rūkaliams ji gera tuo, kad arčiau baseino, t. y. atviroje erdvėje, esantys staliukai yra vienintelė vieta visame laive, kur leidžiama rūkyti. Aptarnaujantis personalas sakė, kad ateityje kompanija rūkyti laive išvis uždraus.
Iškart už kavinės – kepsnių baras. Štai jame ir galima pasimėgauti ant grotelių ar iešmo keptais įvairiais mėsos kepsniais. Tai ta vieta, kur galima gauti dešrainį, sūrainį ar dar ką nors iš tradiciškai įsivaizduojamo statistinio JAV piliečio raciono. Galima ir picą ( statistiškai jau populiariausią lietuvių valgį po bulvinių patiekalų). Paprastesnis meniu leidžia čia lankytis be kostiumų ar vakarinių suknelių ir nusifotografuoti Bahamų salų vėliavos fone (mat laivas įregistruotas Bahamų sostinėje ir uoste Nasau). Keliaujame į denio priekį, ten atiduodama duoklė grožiui ir sveikatai. Bent jau taip norisi tikėti, pamačius pavadinimą – "Aquaspa". Čia randame SPA kavinę, joje pateikiama tik lengvų užkandžių, baseiną (tik šis jau po stogu ir turi povandeninių srovių), krioklį, krentantį ant stiklinės skulptūros. Yra ir kirpykla, joje sėdi suktukų pilna galva ponia ir kantriai laukia virsmo į gražuoles, o manikiūrininkė tuo metu kruopščiai dailina jai nagus.
Prieiname ir treniruoklių salę – ji pačiame denio priekyje. Minant dviračio pedalus ar kilnojant svarsčius pro stiklą galima stebėti laivo kursą, kai jis plaukia, o kai stovi – uoste besisukiojančius kranus ar skaičiuoti kitus laivus. Užsiimant aerobika – skaičiuoti sudegintas kalorijas. "Aquaspa" tai pat yra masažo kabinetas, ten vyksta kvapų terapijos seansų, o grožio specialistai gali keleiviams pasiūlyti veido kaukę, jeigu kas nors jaučiasi pernelyg apnuoginęs savo emocijas.
Toliau kylame į vienuoliktą denį, pavadintą Saulėtekio deniu, jis yra jau visiškai atviras. Nenuostabu, kad čia bene didžiausią vietą užima kraštuose surikiuoti šezlongai. Šioje vietoje irgi gali pamatyti saulėje besilepinanančių keleivių, dauguma jų yra stambesnių nei vidutinių matmenų. Denio viduryje – atvira aikštelė, iš kurios galima nužvelgti apačioje baseine bei sūkurinėse voniose besimaudančius svečius, o šalia veikia "Bokšto" baras. Palei šezlongus bemaž per visą denio perimetrą vingiuoja raudonai nudažytas takelis. Juo patariama bėgioti tiems, kas rūpinasi savo fizine forma.
Denio priekyje – naktinis klubas su šokių aikštele bei visu šokių aikštelei reikalingu apšvietimu, aplink ją išdėstytais krėslais, kanapomis, minkštasuoliais ir, žinoma, staliukais prie jų. Nuo lubų besileidžiančiais audeklais atskirtos rytietiškos, pavadinkim, kabinos su gausybe pagalvių taip ir vilioja ištiesti kojas po šokių maratono ar su kuo nors romantiškai paflirtuoti. Jei tokiomis aplinkybėmis prireiktų gėlių, tektų lėkti į kitą denio galą, mat ten yra oranžerija, ir prašyti floristės pagalbos.
 
Pasaulio pažinimas
Tiek laive, tiek krante sutikti "Constellation" keleiviai, į kelionę išsiruošę kartu su vaikais, džiaugėsi, jog dėl atžalų didesnių problemų nekyla. Vienuolikto denio gale už oranžerijos yra jiems skirta teritorija – "Ship Mates Fun Factory". Kadangi joje nuo devynių ryto iki dešimtos vakaro siūloma įvairių pramogų – pradedant nuo kamuoliukų jūros, žaislų, konstruktorių, stalo žaidimų iki videožaidimų, priklausomai nuo amžiaus ir poreikių, nenuostabu, kad po pirmosios ekskursijos į krantą daugelis jų kitomis dienomis, kol tėvai grožisi vietos gamta ir architektūra, lieka čia dūkti. Mažiausiuosius galima palikti ten dirbančiai auklei auklei.
Tikri krepšinio aistruoliai oranžinį kamuolį geru oru gali pamėtyti vienuoliktame – Sporto denyje. Jis mažas, sudarytas iš dviejų dalių. Vienoje, prie kamino, kaip tik ir įrengta krepšinio aikštelė, o priekyje, ties antenų ir radarų bokštu, pristatytų šezlongų "parkas". Nuo čia geriausiai matosi laivo priekis ir ten įrengta sraigtasparnių tūpimo aikštelė.
Paties sraigtasparnio laivas neturi, tad jis atskrenda paprastai tada, kai reikia išgabenti sunkesnius ligonius į krantą, pavyzdžiui, susilaužiusius ranką, koją, ar iškeliavusius į dausas keleivius. Denių kavinėse pakeliui leidžiantis žemyn užkalbinti darbuotojai tvirtino, kad pasitaikė ir tokių atvejų.
Kalbinti, kodėl pasirinko darbą kruiziniame laive, bent šeši kavinių darbuotojai lyg susitarę aiškino, kad "ne tiek dėl pinigų, kiek dėl kelionių, galimybės pamatyti kitas šalis".
"Maistas nekainuoja, drabužiai nekainuoja, nes skirta uniforma, gyvenimas nekainuoja...", – darbo tokioje vietoje privalumus vardijo mūsų gidas. Laivo įgula ir jame dirbantys žmonės turi jūrininkų knygeles, tad į bet kurį uostą išleidžiami be jokių vizų.
Net ir provokuojamas Jusufas diplomatiškai išsisuko, kad uždirba "normaliai", ir jokių savo darbo trūkumų neišdavė.
"Man patinka, kad čia dirba iš visų šalių atvykusių žmonių, taigi galima užmegzti naujų pažinčių",– aiškino jis.
Iš tiesų vaikštant po laivą sutikome aptarnaujančio personalo ir iš Šiaurės ar Pietų Amerikos žemynų, ir iš Rytų Europos, ir iš Pietryčių Azijos šalių. Lietuvių šiuo reisu neplaukė, tačiau jų dirba tiek "Constellation", tiek "Celebrity Cruises" kompanijoje.
Paklaustas, ar nepasiilgsta krante likusių giminių, draugų ir artimųjų, Jusufas linkčioja, kad labai pasiilgsta, bet spėja atsigriebti, nes po trijų savaičių darbo gauna savaitę atostogų.
Užbėgdamas už akių jis sako, jog pasitaiko žmonių, kurie, pradėję dirbti laive, neištveria kad ir trumpos atskirties nuo kranto ar nepakelia šiek tiek didesnio bangavimo.
Anot Jusufo, Baltijoje susirgti jūrlige beveik nėra galimybių, mat ji palyginti rami, o plaukiant per Atlanto vandenyną, kai smarkiai banguoja, žemiau vaterlinijos, išskleidžiami stabilizatoriai – lėktuvo sparnus primenantys įrenginiai, kurie kliudo laivą siūbuoti. Tačiau, pabrėžia jis, be reikalo jų stengiamasi neskleisti, mat tuomet laivas sunaudoja daugiau degalų.
Vaikštant po laivą ir klausantis pasakojimų, į laivą vieni po kitų pareina pirmieji keleiviai iš ekskursijų. Metas leistis į krantą ir grįžti į įprastą gyvenimą. Atsisveikindami pirmajame denyje dar pasmalsaujame, ar į laivą galima pasiimti, pavyzdžiui, vietinių gėrimų. Apsaugininkas paaiškina, kad įsinešus teks palikti saugojimo kameroje ir palaukti, kol baigsis kelionė. Vartoti reikia restorano gėrimus – paaiškina šypsodamasis. Atsisveikiname su gidu ir iš apsaugos darbuotojo atsiimame kaip užstatą paliktus dokumentus. Krantine į laivą traukia išvyka patenkinti turistai. "Constellation" nėra pats didžiausias kruizinis laivas. Tokiu balandį tapo "Freedom of the Seas" laivas, taip pat priklausantis "Royal Caribbean" kompanijai. Deja, jis niekada negalės apsilankyti Klaipėdoje. Ponas Dobilinskas pajuokavo, kad dėl to reikėtų patraukti Kuršių neriją – mat jo ilgis 339 m ir posūkyje toks milžinas tiesiog netilptų.
 
Verčia pasikeisti
Tokie didžiuliai plaukiojantys laivai ne tik smarkiai pakeičia vaizdą jūrose, tačiau ir priverčia keistis miestą. Štai Klaipėdoje bene smarkiausiai istorinės piliavietės ir šalia jos sovietmečiu įkurtos Bandomosios laivų remonto įmonės (1995 m. pervadintos į KLR) teritorija ėmė keistis nuo 2001 m., kai buvo pradėtos Kruizinių laivų krantinės statybos. 2003 m. pastačius krantinę, atsirado ir infrastruktūros tobulinimo bei plėtros poreikis. 2004 m. UAB "Eika" ir AB "Achemos grupė", įkūrusios bendrovę "Jūros vartai" ir privatizavusios KLR, ėmė rimtai svarstyti, kaip bendrovės teritoriją geriau pritaikyti miesto bei turistų poreikiams. Pernai gegužę Norvegijos projektavimo kompanija "Niels Torp" pristatė KLR teritorijos pertvarkymo koncepciją, joje siūloma grąžinti buvusį piliavietės kontūrą, išplėsti jachtų uostą, rekonstruotuose namuose įkurti viešbučių, restoranų ir kavinių bei parduotuvių, kad teritorija būtų gyvybinga, vietoj mažareikšmių pastatų siūloma statyti prabangių gyvenamųjų namų.
Pasak Martyno Žibūdos, UAB "Eika" Komercinių patalpų skyriaus vadovo, šiuo metu jau pradėta rekonstruoti tris pastatus. Visas KLR teritorijos pertvarkymo projektas veikiausiai viršys numatytas 350 mln. Lt investicijas. Pertvarkius buvusį ryžių malūną prie pasukamojo metalinio jachtų uostelio tilto numatoma įkurti viešbutį, jo operatorius bus viešbutis "Navalis". Šalia jo, buvusio jachtklubo pastate, turėtų įsikurti restoranas ir specializuota jachtininkų parduotuvė. Keltininko namelis, esantis arčiau senosios perkėlos į Smiltynę, taip pat turėtų virsti viešbučiu. Tris minėtus pastatus ketinama rekonstruoti iki kitų metų gegužės, kai prasidės kelionių sezonas. Nuo pasukamojo tilto iki kruizinių laivų krantinės turėtų driektis Danės galerija, o joje įsikurti keliolika aukšto lygio restoranų. Šalia taip pat turėtų išdygti aukštas stiklinis pastatas, pavadintas "Jūros vartų švyturiu", jame įsikurtų viešbutis bei reprezentacinių biurų.
Vietos kruizinių laivų terminalo pastatui nenumatyta, nes, pasak p. Žibūdos, jo reiktų tik tuo atveju, jeigu daug keleivių ne tik atvyktų, bet ir išvyktų. Muitinės bei pasienio tarnyboms tokių patalpų taip pat nereikia, mat jų pareigūnai laivo tikrinti atvyksta automobiliais.
Įvykdžius KLR teritorijos pertvarkymo darbus, o pagal terminus visą projektą numatoma įgyvendinti iki 2015 m., kruizinių laivų terminalo prieigos pasikeistų neatpažįstamai. Klaipėda būtų pirmasis Lietuvos miestas, turintis veidą, atgręžtą į vandenį (angliškai tai vadinama "waterfront"), o miestiečiai ir miesto svečiai – pasivaikščiojimo prie Danės ir Kuršių marių vietą.