“Jūros vartai” – tai viena patraukliausių bei unikaliausių pakrantės teritorijų visame Baltijos regione. Šiuo projektu yra siekiama sugrąžinti miestui senamiesčio dalį, kuri šiuo metu yra naudojama žvejybinių laivų remontui ir kruizinių laivų priėmimui.
www.jurosvartai.lt
Laivų remontininkų paminklosaugos objektas vertinamas prieštaringai
Lina Narbutaitė, Dienraštis “Vakarų Ekspresas” (www.ve.lt)
2006 m. Vasario 8 d.
 
Kruizinių laivų terminalo šiaurinėje dalyje ties Danės upe stūksančios metalinės konstrukcijos klaipėdiečiams bei miesto svečiams kelia prieštaringų minčių.
 
1944 metais į Vokietiją iškeldintas P. Lindenau laivų statyklos palikimas - vadinamasis slipas su elingu AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje stovi nenaudojamas jau per 15 metų, tad bendrovė būtų linkusi likviduoti šį grožio uostui nepridedantį gremėzdą. O paminklosaugininkų teigimu, tai neginčijama kultūrinė vertybė, gyvuojanti jau arti šimto metų.
 
"Klaipėdos laivų remonto" generalinis direktorius Alvydas Butkus pasakojo, jog sovietmečiu čia buvo traukiami į sausumą ir remontuojami nedideli žvejybiniai laivai.
 
"Įmonės buhalterinėje apskaitoje slipas su elingu nefigūruoja net kaip metalo laužas. Metalinės konstrukcijos yra pažeistos, bet užtraukti į sausumą laivus dar galima, - aiškino "Klaipėdos laivų remonto" vadovas.
 
- Čia yra viena iš brangiausių Lietuvos valstybės vietų: tiek komerciškai, tiek istoriškai. Ir užimti tokį didelį plotą vien šiam gremėzdui saugoti nėra labai racionalus sprendimas. Įmonė būtų labiau linkusi jį likviduoti, o istorinę dalį galbūt išsaugoti kaip muziejaus eksponatą."
 
A. Butkaus teigimu, visą laivams nuleisti į jūrą bei remontuoti skirtą įrenginį sudaro dvi dalys - mažesniąją konstrukciją, kuri yra senesnė, galima būtų išsaugoti kaip istorinę relikviją, o didžioji elingo dalis pristatyta jau vėliau, - jos likimas svarstytinas.
 
"Net jei ir būtų nuspręsta nugriauti elingą, tai tikrai neįvyktų per artimiausius kelerius metus. Mat tokie dalykai greitai nepadaromi", - samprotavo A. Butkus.
 
Šiuo metu dalis minimos teritorijos laikinai, iki susitvarkys savo bazes, išnuomota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai bei pasieniečiams, kurie čia laiko kai kuriuos savo laivus.
 
Norvegų studijoje jis lieka
 
2005-ųjų metų pavasarį Norvegijos projektavimo kompanija "Niels Torp" pristatė seniausios Klaipėdos uosto teritorijos dalies - "Klaipėdos laivų remonto" - pertvarkymo viziją. Šį projektą užsakiusios UAB "Jūros vartai" planuose - maždaug 5 hektarų teritoriją paversti istorijos, kultūros, pramogų, prekybos centru, nugriauti senus gamybinius pastatus bei restauruoti vertingus, saugotinus istorinius objektus, šitaip gražinant kažkada buvusius piliavietės kontūrus.
 
Norvegų studijai pritarė ir miesto valdžia, ir architektai, tad šiais metais prasidės realūs darbai, manoma, truksiantys ne mažiau nei 10 metų. Tiesa, A. Butkaus teigimu, dėl slipo su elingu kol kas galutinai neapsispręsta, tačiau norvegų pasiūlytosios vizijos makete šis įrenginys tebėra.
 
"Palyginti pačios pilies ir šio darinio istoriškumą, - svoris tikrai nelygiavertis. Mano manymu, jaukioje Danės krantinės galerijoje, kurioje jau šiemet atsiras nedideli viešbučiai, restoranai bei kavinės, toks pramoninis industrinis objektas visiškai iškris iš konteksto, - svarstė "Klaipėdos laivų remonto" vadovas.
 
- Nebent būtų sugalvota labai originali idėja, kaip slipą su elingu pritaikyti, kad jie šioje vietoje neatrodytų lyg svetimkūniai."
 
Pavydėtina vertybė
 
Nors dar nesiimta jokių konkrečių veiksmų dėl šių vaiduokliškai atrodančių gamyklinių konstrukcijų, tačiau jau dabar aišku, kad stovėti jos liks. Tuo patikino Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
 
"Šis įrenginys yra saugotinas paveldo objektas, įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o šį statusą sunku bepakeisti", - įsitikinęs paveldosaugos specialistas.
 
Pasak jo, viena konstrukcijos dalis - slipas - buvo naudojama dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą bei tarpukariu, kai čia veikė Pauliaus Lindenau laivų statykla. Elingas pristatytas jau tik prieš Antrąjį pasaulinį karą.
 
L. Kavaliausko įsitikinimu, tai itin vertingas statinys, dominantis ne tik mūsų, bet ir kitų Baltijos šalių specialistus. "Tokio unikalaus įrenginio kitur jau nebėra išlikę, tad jis išskirtinis kaip praėjusio amžiaus inžinerinis industrinis paveldas", - aiškino KVAD'o inspektorius.
 
L. Kavaliauskas patikino, jog yra aktyviai ieškoma būdų, kaip panaudoti šį istorinį paveldą.
 
"Čia galėtų būti įrengtas muziejus, kuriame eksponuojami įvairūs jūrinio paveldo objektai, stovėtų laivai. Turiu tokią idėją, kad čia galima būtų perkelti Klaipėdos pasididžiavimą "Meridianą", - mintimis dalijosi L. Kavaliauskas.