“Jūros vartai” – tai viena patraukliausių bei unikaliausių pakrantės teritorijų visame Baltijos regione. Šiuo projektu yra siekiama sugrąžinti miestui senamiesčio dalį, kuri šiuo metu yra naudojama žvejybinių laivų remontui ir kruizinių laivų priėmimui.
www.jurosvartai.lt
Klaipėda atsivers jachtoms
Martynas Vainorius, Dienraštis “Vakarų Ekspresas” (www.ve.lt)
2006 m. Rugpjūčio 3 d.
 
Kitąmet į Smiltynėje esančio Klaipėdos jachtklubo rekonstrukciją naujieji jo savininkai numato investuoti apie 15 mln. litų. Dar tiek pat bus skiriama prieplaukų rekonstrukcijai.
 
Jei neiškils nenumatytų kliūčių, jau šių metų lapkritį turėtų būti pradėta ir Pilies jachtų uostelio bei Danės krantinių rekonstrukcija.
 
Neabejojama, kad atsiradus šiems moderniems traukoms objektams Klaipėda sulauks kur kas daugiau pramoginėmis ir kruizinėmis jachtomis atplaukiančių turistų.
 
Veiklos nenutrauks
 
Investicijų bendrovei "Invalda" bei nekilnojamojo turto valdymo įmonei "MG Valda" priklausanti "DOMMO Nerija" Klaipėdos jachtklubą šių metų pradžioje įsigijo iš Lietuvos sporto draugijos. Dabar bendrovė kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriumi rengia atvirą architektūrinį konkursą Klaipėdos jachtų uosto ir jo prieigų kompleksinio sutvarkymo koncepcijai sukurti.
 
Pasak "DOMMO Nerijos" direktoriaus Vlado Šeporaičio, iki spalio truksiančio konkurso tikslas - remiantis istorine medžiaga suprojektuoti šiuolaikišką, aukšto lygio, patogią pramoginių ir kruizinių jachtų bei katerių prieplauką su visa europinius standartus atitinkančia infrastruktūra ir paslaugomis. Taip pat čia ketinama pastatyti poilsio kompleksą su atvirais sporto aikštynais ir baseinais.
 
"Jachtklubas įkurtas prieš 80 metų, o perstatytas 1974-aisiais. Nuo to laiko jis nebuvo nė karto rekonstruojamas. Visos jame naudojamos technologijos bei įranga yra morališkai pasenusios, fiziškai susidėvėjusios", - sakė V. Šeporaitis.
 
Anot jo, rekonstrukcijos metu jachtklubo veikla nebus nutraukta - buriuotojams ir poilsiautojams bus teikiamos visos būtinos paslaugos.
 
Teiks įvairias paslaugas
 
Po rekonstrukcijos ketinama padidinti komplekse esančių jachtų baseinų skaičių, kad būtų galima priimti daugiau atvykstančių turistų. Taip pat ketinama modernizuoti poilsio namus, teikti aukščiausio lygio aptarnavimo paslaugas.
 
Siekiant padidinti saugumą ketinama įrengti specialią degalinę kateriams, kuri leistų atsisakyti dabartinės praktikos, kai degalai yra atgabenami kanistrais ir kitomis nedidelėmis talpomis.
 
Jachtklubo teritorija po rekonstrukcijos išliks tokia pati, kokia yra šiuo metu - 3 hektarai žemėje bei dar vienas Kuršių mariose. Dabar jachtklube dirba 12 žmonių, tačiau išplėtus teikiamų paslaugų skaičių, darbuotojų padaugės.
 
V. Šeporaičio teigimu, po rekonstrukcijos bus siekiama pritraukti privačius investuotojus, kurie dar labiau išplėstų turizmo produktų įvairovę ir kokybę, o tai leistų pailginti uosto veiklos sezoną ir sumažindami turizmo sezoniškumo problemą.
 
"Jachtų uoste turi būti teikiamos įvairios Europos Sąjungos standartus atitinkančios paslaugos, kad turistas galėtų išsinuomoti viešbučio kambarį ar poilsio apartamentus, apsipirkti, surasti pramogų ir maitinimo įstaigų, patogiai pasistatyti automobilį ir prisišvartuoti jachtą bei atlikti smulkų remontą. Tai bus vieta, kur savo laisvalaikį leis ne tik buriuotojai ar kitokių plaukiojimo priemonių entuziastai, bet ir jų šeimos, sportuodamos atvirose sporto aikštelėse bei ilsėdamosi poilsio apartamentuose", - sakė V. Šeporaitis.
 
Griežti reikalavimai
 
Pasak Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, siekiant sukurti šiuolaikiško jachtų uosto ir poilsio kompleksą, ypatingas dėmesys bus skiriamas visų komplekso pastatų bendrų architektūrinių detalių, spalvinių sprendimų ir apdailos medžiagų vientisumui, būdingam Kuršių Nerijai ir jūrų jachtų uostams. Taip pat bus atsižvelgta į visus projektavimą reglamentuojančių institucijų reikalavimus ir rekomendacijas.
 
Konkurso būdu bus atrinktas projektas, pagal kurį bus ruošiamas teritorijos detalusis planas ir techninis projektas, pristatomas tarptautiniuose turizmo ir miestų plėtros konferencijose bei tarptautinėse kruizinių laivų turizmo parodose.
 
Konkurso komisijoje dalyvaus ir nugalėtoją rinks visų suinteresuotų institucijų - Klaipėdos miesto savivaldybės, Architektų sąjungos, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos, Būriuotojų sąjungos - atstovai.
 
"DOMMO Nerija" atstovų teigimu, bus siekiama, kad Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, kurio teritorijoje yra jachtklubas, būtų leista įrengti specialiuosius apžvalgos bokštus bei aikšteles, suprojektuoti mokomuosius bei pažintinius takus, kurie žiemos sezono metu būtų pritaikomi slidinėti.
 
Modernizuos ir Pilies uostelį
 
Išplėtus Klaipėdos jachtklubą tikimasi sulaukti daugiau turistų į miestą, atplauksiančių jachtomis. Jų srautus turėtų padidinti ir Pilies jachtų uostelio bei Danės krantinių rekonstrukcija.
 
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad jei neiškils nenumatytų kliūčių, šie darbai galės būti pradėti dar šių metų lapkritį. Bendra projekto vertė - apie 28,6 mln. litų. Didžiąją šios sumos dalį - 25,8 mln. litų - sudarys Europos Sąjungos lėšos. Numatytas uostamiesčio Savivaldybės indėlis - apie 2 mln. litų. Likusią sumą, planuojama, skirs apie 200 metrų rekonstruoti ketinamų Danės krantinių valdanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
 
Įgyvendinus šį projektą, bus sutvirtintos senojo Pilies uosto fosos krantinės, įrengti mediniai švartavimosi tilteliai, sudarytos sąlygos atplaukusiems laivams ir jachtoms prisijungti prie vandentiekio, elektros tinklų bei interneto. Greta pasukamojo tiltelio ketinama įrengti degalinę. Vadinamasis grandinių tiltelis kaip kultūros paveldo objektas bus atnaujintas ir toliau naudojamas. Visa uosto teritorija bus apšviesta kas 15 metrų išdėstytais dekoratyviniais šviestuvais.
 
Preliminariais duomenimis, rekonstruotas Pilies uostas vienu metu galės priimti iki 150 nedidelių laivų ir jachtų.
 
Rekonstruojamas Danės krantines planuojama sutvirtinti metalu ir gelžbetoniu. Siekiant autentikos kaip apdailos medžiaga bus naudojamas medis. Tam pasirinktas tropikų kietmedis. Teigiama, kad juo apdailintų krantinių nereikės remontuoti mažiausiai 50 metų.
 
Danės gilinti neketinama, tad didesnės gramzdos laivus teks švartuoti Kuršių mariose. Po rekonstrukcijos Danės vaga šiek tiek susiaurės.
 
Visi darbai užtruks apie 22 mėnesius. Juos užbaigti ketinama iki 2008-ųjų spalio.