“Jūros vartai” – tai viena patraukliausių bei unikaliausių pakrantės teritorijų visame Baltijos regione. Šiuo projektu yra siekiama sugrąžinti miestui senamiesčio dalį, kuri šiuo metu yra naudojama žvejybinių laivų remontui ir kruizinių laivų priėmimui.
www.jurosvartai.lt
Kada piliavietė atskleis savo paslaptis?
Rima Čeliauskaitė, Dienraštis “Vakarų Ekspresas” (www.ve.lt)
2006 m. liepos 28 d.
 
Klaipėdos piliavietėje verda darbai - iki rugpjūčio 1-osios planuojama įrengti ekspoziciją princo Karlo poternoje. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, ši poterna yra įdomesnė ir paslaptingesnė nei Fridricho poterna. Tačiau dar daugiau paslapčių slepia netyrinėta pilievietės teritorija.
 
Nuo 1974 metų Klaipėdos piliavietėje prasidėjo archeologiniai tyrimai, su pertraukomis vyko porą dešimtmečių ir buvo sustabdyti tik prieš keletą metų. "Sustabdėme dėl aiškios priežasties - reikia turėti viziją. Gali greitai atkasti ir palikti, bet tai iškels naujų problemų. Arklys negali eiti paskui vežimą", - sakė J. Genys.
 
Klaipėdos piliavietėje randami seniausi radiniai iš viso senamiesčio. Archeologinių radinių piliavietėje yra rasta keli tūkstančiai, seniausi - iš XIV a. Didelę vertę turi XVI a. žiedas, įėjęs į Klaipėdos miesto tapatumą, pagal jį sukurtais žiedais apdovanojami Kultūros magistrai. Tačiau ir kiti radiniai verti dėmesio - rasti kuršiški daiktai sako, kad kuršiai dalyvavo pilies statyboje.
 
Kol kas yra ištirta tik labai nedidelė šiaurinė piliavietės dalis. "Piliavietėje yra dar daug paslapčių, daugiau nei rasta iki šiol. Tolesni tyrinėjimai duos atsakymus apie pilies ir miesto raidą", - sakė J. Genys. Vienas iš tikslų - aptikti XIII a. medinės ir mūrinės pilies liekanas, kurių gali būti pietinėje piliavietės dalyje.
 
Piliavietėje yra XIV a. medinio priešpilio sluoksnis su pastatais ir gatvelėmis. "Šį gražų viduramžišką miestą lyg iš senųjų graviūrų būtų galima atstatyti. Klaipėda beveik neturi senamiesčio - seniausi pastatai yra tik iš XVIII a. Mes turime maksimaliai išnaudoti istorinius ženklus, aptinkamus pilievietėje. Tai vienas iš kozirių miestą įsivaizduojant kaip turistų traukos objektą", - sakė J. Genys.
 
2002 metais buvo baigta rekonstruoti Fridricho poterna, atidaryta XIII-XVII a. ekspozicija. Muziejaus kūrimui buvo pasirinkta šiuolaikiška koncepcija, kuri pasiteisino, buvo panaudoti kompiuteriniai terminalai, audioįranga. Ketveri muziejaus gyvavimo metai skeptikams įrodė, kad čia pelnytai įsikūrė kultūrinė erdvė, o ne restoranai ar pan. Šia kryptimi pilievietė vystysis ir toliau.
 
Savivaldybės iniciatyva iš istorikų, paveldosaugininkų, kultūros darbuotojų, architektų, ekonomistų yra sudaryta komisija, svarstanti piliavietės viziją. Komisija darba žada baigti iki rudens.
 
Planuojama atkurti gynybinę sistemą. Sutariama dėl fosos - vandens griovio - atkūrimo. Fosa grąžintų piliavietės kontūrus. Linkstama prie to, kad turėtų atsirasti pylimai, nebūtinai iš žemių, bet savo aukščiu ir pločiu analogiški istoriniams. Anksčiau buvo idėjų piliavietės teritorijoje statyti viešbutį, tačiau to atsisakyta - viešbučių, kavinių ir parduotuvių pakaks aplinkinėse erdvėse. Jau aišku, kad tai bus kultūrinė, vieša, atraktyvi erdvė miesto renginiams. Pavyzdžiui, čia galėtų įsikurti konferencijų salės, parodų salės.
 
"Būtina atlikti archeologinius tyrinėjimus. Jie, mano manymu, galėtų užtrukti mažiausiai dešimt metų. Yra trys būdai, kaip vystyti piliavietę: aikštę palikti atvirą renginiams su mūrų ekspozicija. Galima istoriškai tiksliai atkurti pilies pastatų kompleksą, tam medžiagos pakanka. Taip pat įmanomas kitas būdas - atkurti pilies korpusus, neprisirišant prie istorijos ir naudojant šiuolaikiškas medžiagas ir idėjas", - teigė J. Genys.
 
Finansavimo ieškoma ne tik Savivaldybės ar Kultūros paveldo departamento biudžete, bet tarptautinėje erdvėje, ES fonduose. Kiek reikės lėšų, kol kas neaišku. Pavyzdžiui, Vilniaus žemutinei piliai atstatyti skirta daugiau nei 100 mln. Lt.
 
Karlo poternos atstatymas kainavo apie pusę milijono litų. Čia įsikurs miesto raidos nuo XVIII a. iki šių dienų ekspozicija. Jos įrengimas kainuos apie 150 tūkst. Lt: atsiras manekenai su XIX-XX a. kostiumais, bus pakabinti stendai su eksponatais, pastatytas kompiuterinis terminalas, kur bus informacija apie visą Klaipėdos senamiestį. Viena poternos dalis bus skirta Klaipėdos dabarčiai ir ateities vizijai: bus eksponuojamos mero regalijos, miestui skirtos dovanos, rodomi ateities projektai, tokie kaip tramvajus ir pan.