“Jūros vartai” – tai viena patraukliausių bei unikaliausių pakrantės teritorijų visame Baltijos regione. Šiuo projektu yra siekiama sugrąžinti miestui senamiesčio dalį, kuri šiuo metu yra naudojama žvejybinių laivų remontui ir kruizinių laivų priėmimui.
www.jurosvartai.lt
Projektas “Jūros vartai” formuoja naują Klaipėdos miesto veidą
Marius Kuršaitis
Žurnalas “Jūra-mope-sea”
2005/02
 
Gegužės mėnesį Norvegijos projektavimo kompanija “Niels Torp” pristatė seniausios Klaipėdos uosto teritorijos dalies – akcinės bendrovės “Klaipėdos laivų remontas” pertvarkymo koncepciją. Šį projektą norvegams užsakė UAB “Jūros vartai”, pernai lapkritį laimėjusi privatizavimo konkursą ir įsigijusi kontrolinį bendrovės “Klaipėdos laivų remontas” akcijų paketą. Bendrovės “Jūros vartai” savininkai yra UAB “Eika” ir AB “Achema”.
 
Plaukia kruiziniai laineriai ir burlaiviai
Bendrovė “Klaipėdos laivų remontas” įsikūrusi pačioje miesto širdyje – senosios Klaipėdos pilies prieigose. Šioje vietoje 1252 metais liepos 30 dieną buvo pasirašytas aktas dėl Klaipėdos pilies ir miesto statybos. Nuo čia prasidėjo dabartinis Lietuvos uostamiestis. Sovietmečiu čia veikusi laivų remonto įmonė buvo uždara teritorija, atskyrusi miestą nuo priėjimo prie Kuršių marių.
 
Prieš porą metų pastatytas modernus kruizinių laivų terminalas, kurio operatorium tapo “Klaipėdos laivų remontas”, iš esmės keičia bendrovės veiklą ir jos įvaizdį.Pernai Kruizinių laivų terminale švartavosi 49 kruiziniai laivai. Šiemet į Klaipėdą ketina atvykti 61 kruizinis laivas. Gegužės 31, birželio 28 ir rugpjūčio 23 dienomis Kruizinių laivų terminale švartuosis didžiausias kada nors į Klaipėdą atplaukęs kruizinis laivas 294,13 metro ilgio laineris “Constellation”.
 
Bendrovė pasirengusi priimti ne tik transokeaninius kruizinius lainerius, bet ir šiemet į Klaipėdą užsuksiančių “Baltic Sail” festivalio, regatos “NORD/LB Baltic Sprint Cup 2005” didžiuosius burlaivius bei įvairių šalių buriuotojų jachtas.
 
Šiuolaikiškos formos istorijos citadelėje
Naujieji bendrovės savininkai puoselėja ilgalaikę šios teritorijos, užimančios maždaug 5 hektarų teritoriją, kompleksinio išvystymo viziją.
“Norime atverti kelią prie vandens. Nugriausime senus gamybinius pastatus, restauruosime vertingus, saugotinus istorinius statinius. Sieksime grąžinti buvusį miesto veidą, jo senuosius kontūrus, naudodami šiuolaikiškas architektūros formas ir modernias statybos technologijas. Ši vieta turi tapti istorijos, kultūros, pramogų, prekybos centru”,- sako UAB “Eika” generalinis direktorius, bendrovės “Klaipėdos laivų remontas” valdybos pirmininkas Robertas Dargis.
 
Naujieji “Klaipėdos laivų remonto” savininkai, svarstydami lietuvių architektų pasiūlymas, savo idėjas pristatyti pakvietė ir Vokietijos bei Norvegijos projektuotojus. Anot R.Dargio, taip siekiama rasti geriausią, istoriškai vientisiausią koncepciją.
 
Architektų vizijose – aukščiausios kokybės erdvės ir nauji pastatai
„Niels Torp“ projektavimo kompanija yra žinoma pasaulyje kaip įmonė, kurios spacializacija – pakrančių teritorijos planavimas. Ji yra įgyvendinusi daugelį projektų, pradedant Švedija, Norvegija ir baigiant Anglija bei Kinija.
 
Pristatydami savo viziją, norvegai siūlo projektuoti ne pastatus, o erdves, kurios suptų juos. Atkreipiamas ypatingas dėmesys į visuomenines erdves bei visuomeninius pastatus, kurie taptų pagrindiniais lankytojų traukos objektais. Architektai siūlo grąžinti buvusį piliavietės kontūrą, išplečiant vandens, jachtų uosto teritoriją. Jie taip pat siūlo padaryti prieinamus ir eksponuojamus pilies rūsius, poternas, čia turėtų vykti šventės, kultūriniai renginiai.
 
Vietoj privalomų nugriauti nevertingų statinių iškiltų šiuolaikiški, aplinkoje harmoningai derantys pastatai, kuriuose įsikurtų žinomų viešbučių tinklai, restoranai, kavinės, kino teatrai, prabangios parduotuvės bei kitos paskirties objektai. Beveik visus juos suptų vanduo, būtų sukurti aiškūs bei patogūs privažiavimo keliai. Čia vietos atsiras ir smulkiesiems verslams, kurie siūlys savo paslaugas turistams.
 
Ketinama pastatyti prabangių gyvenamųjų namų, kurie yra būtini, siekiant visos teritorijos gyvybingumo. Projekto patrauklumas ir lankomumas ne sezono metu – svarbi kiekvieno tokio projekto užduotis, todėl yra siūloma investuoti į daugiaaukštį biuro patalpų pastatą, kurio lankytojai užtikrintų nuolatinį žmonių judėjimą ir žiemos metu.
 
Vokiečių architektai griežčiau akcentuoja esamą Klaipėdos senamiesčio struktūrą. Jie nesibaimina ir intensyvesnio teritorijos užstatymo didesnio aukščio pastatais. Vokiečiai nemažą reikšmę teikia senosios Smiltynės perkėlos teritorijos ir pastatų sutvarkymui, kadangi jai tektų vadinamųjų vartų į tolimesnę teritoriją funkcija.
 
Germaniškoji projekto koncepcija paremta mini aikščių principu, ji, panašiai kaip ir norvegų, siūlo atkurti buvusį vandens plotą bei skatina kuo greičiau apsispręsti dėl piliavietės teritorijos funkcionalumo.
 
Konsorciumas planuoja didžiules investicijas
“Šioms vizijoms įgyvendinti prireiks maždaug dešimties metų. Per tą laiką neketiname visiškai atsisakyti gamybos”,- sako bendrovės valdybos pirmininkas R. Dargis.

Pasak jo, kol vyks projektavimas, įmonė tęs savo veiklą. Tam tikra jos dalis išliks ir ateityje. Įmonėje bus remontuojami pramoginiai laivai ir jachtos, bus teikiamos pramoginių laivų ir jachtų saugojimo, priežiūros paslaugos.
 
Įgyvendindamas “Klaipėdos laivų remonto” rekonstrukcijos projektą, pavadintą gražiu “Jūros vartų” vardu, konsorciumas UAB “Eika” ir AB “Achemos grupė” ketina investuoti ne mažiau kaip 30 milijonų litų, iš jų 10 milijonų – per pirmuosius dvejus metus. Anot R.Dargio, šios investicijos gerokai viršys pirkimo metu prisiimtus įsipareigojimus.
 
Dvylikos metų statybos, logistikos ir nekilnojamojo turto verslo patirtį turinčios bendrovės “Eika” generalinis direktorius R. Dargis pabrėžia, kad konsorciumas, neieško investuotojų. Naujieji “Klaipėdos laivų remonto” šeimininkai drąsias vizijas žada įgyvendinti savo lėšomis ir imdami paskolas. Tam įmonės rodikliai gana palankūs.
 
Šių metų pirmąjį ketvirtį AB “Klaipėdos laivų remontas” padidino pelningumą 5 kartus. Palyginti su 2004 metų pirmojo ketvirčio rezultatais, bendrovės apyvarta išaugo 15 proc. 2004 metais AB "Klaipėdos laivų remontas" apyvarta padidėjo 32 proc. ir pasiekė 8 mln. 282 tūkst. litų. Pernai bendrovė uždirbo 429 tūkst. litų pelno. Šiemet laukiama dar didesnės apyvartos.
 
Kitą ketvirtį tikimasi dar didesnio pajamų augimo, nes pavasaris bei vasara yra laivų remonto ir kruizų metas. Didesnių pajamų bus gauta ir iš Pilies jachtų uosto, kuris tarp buriuotojų tampa vis populiaresnis ir jau sezono pradžioje visos vietos jame rezervuotos.
 
Tik faktai
1998 m. liepos 12 d. Klaipėdos miesto tarybos sprendimu patvirtintas “Teritorijos tarp Danės upės, Pilies gatvės ir pietinės piliavietės detalusis planas”.
 
1998 m. spalio 12 d. Studija apie kruizinių laivų terminalą pristatyta Klaipėdos uosto plėtros taryboje. Kaip alternatyvų variantą pasiūlyta išnagrinėti Kruizinių laivų terminalo statybos galimybes kairiajame Danės upės krante.

1999 m. kovo 30 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje svarstyta, kur priimti su draugiškais vizitais atvykstančius užsienio karo laivus, ir nuspręsta, kad tam reikia statyti 250 metrų pločio pirsą su 12 m gyliu prie jo.
 
2001 metų balandžio 13 d. Pradėti Kruizinių laivų terminalo statybos darbai.
 
2003 m. gegužės 14 d. Į naująjį Kruizinių laivų terminalą atplaukė pirmasis kruizinis laivas “Delphin”, priklausantis Vokietijos laivybos kompanijai “Sea Delphin Shipping”, atgabenęs 334 turistus.
 
2004 m lapkričio 30 d. Konsorciumas, kurį sudaro UAB “Eika” ir AB “Achemos grupė”, laimėjo AB “Klaipėdos laivų remontas” privatizavimo konkursą ir pasirašė pirkimo sutartį.
 
2005 m gegužės 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje pristatytas “Niels Torp AS” architektų kompanijos pasiūlymas dėl „Klaipėdos laivų remonto“ teritorijos raidos.
 
2005 m gegužės 31 d. Klaipėdos kruizinių laivų terminale švartuojasi 294,13 m ilgio “Constellation” didžiausias iki šiol į Klaipėdą atplaukęs kruizinis laivas”.