“Jūros vartai” – tai viena patraukliausių bei unikaliausių pakrantės teritorijų visame Baltijos regione. Šiuo projektu yra siekiama sugrąžinti miestui senamiesčio dalį, kuri šiuo metu yra naudojama žvejybinių laivų remontui ir kruizinių laivų priėmimui.
www.jurosvartai.lt
Jūrinio turizmo cunamis
Mažvydas Matukas, Žurnalas "Kelias" 
2005 liepos mėn. 1 d.
 
Jūrinis turizmas ir poilsis pradėjo klestėti – Klaipėdą į maršrutus traukia pagrindinės Baltijos jūros regatos ir kruizų organizatoriai, atstovybes čia ėmė steigti žinomi jachtų gamintojai, mariose zuja burlenčių ir katerių mėgėjai, o kaimyninių šalių buriuotojų bendruomenės liovėsi ignoravusios mūsų jachtklubus, kur apirusius brūzgynus jau keičia moderni infrastruktūra su viešbučių, restoranų ir jaukių laivų remonto dirbtuvių kompleksu.
 
Jūrinio turizmo atstovai tikina, kad palengva vystęsis jūrinis turizmas įgauna pagreitį, netrukus, anot jų, su Europą apėmusia vandens pramogų banga, ši laisvalaikio forma įsibraus į platesnių visuomenės sluoksnių gyvenimą, nebebus sietina tik su turtingųjų poilsiu.
„Nors lietuviai nėra izoliuoti plačiųjų vandenų, visgi dažniau yra linkę į rankas stverti plūgą nei žūklės tinklus, bet įpročiai, mentalitetas ėmė keistis. Gal plačiau atsimerkti padėjo didėjanti ekonominė gerovė“, – sako Alvydas Butkus, UAB „Klaipėdos laivų remontas“, valdančios jachtų ir katerių mariną, direktorius.
 
Vadovas pasakoja, kad pramoginių laivų uosto veiklos apimtys per pastaruosius trejus metus kasmet paauga daugiau nei dvigubai, jau tenka sukti galvą, kaip sutalpinti svečių, vasaros sezonui suplanavusių užsukti į Klaipėdos uostą, laivus.
 
„Anksčiau klaipėdiečių akys smalsiai nulydėdavo kiekvieną naują laivą. Dabar naujų jachtų ir katerių sparčiai daugėja, jie nebekelia didesnės nuostabos“, – A. Butkus tikina, kad lietuviai atranda buriavimo malonumą ir investuoja į pramoginius laivus.
 
Rojus burlentėms
VšĮ „Vėjas galvoje“ direktorius Gintas Lapėnas, vienijantis gausų būrį burlenčių sporto mėgėjų ir profesionalų, sako, kad jūriniam poilsiui yra visos sąlygos: nors vandenynui bangos toli gražu neprilygsta, skrieti per Baltijos bangas irgi labai smagu, be to, šiam sportui labai tinka Kuršių marios – dėl temperatūrų skirtumų tarp marių ir jūros Kuršių mariose atsiranda pastovūs terminiai vėjai.
 
Gegužės 13–15 d. pirmą kartą Nidoje vyko varžybos dėl Baltijos šalių ir Suomijos burlenčių taurės „NP Baltic Cup 2005“. Šios varžybos vyksta nuo 1999 m., keliais etapais jose vidutiniškai dalyvauja apie 300 dalyvių. Varžybų metu rungiamasi plaukiant prieš vėją ir pavėjui, pučiant 6–30 mazgų vėjui. Birželio 25–26 d. varžybos vyks Latvijos uoste Pavilsotoje, liepos 2–3 d. dalyviai persikels į Helsinkį, o 22–24 d. varžysis Estijos sostinės Talino pakrantėje.
 
Dėmesys aptarnavimui
Klaipėdos senamiestyje įsiterpusi jachtų ir katerių marina kol kas neatitinka Vakarų Europos jachtklubų reikalavimų – nėra kuro degalinės, užkandinių, kavinių, buriuotojų reikmenų parduotuvių, be ko neapsieina nė vienas modernesnis tokių laivelių uostas. Tačiau jau antrą sezoną keliautojai turi galimybę naudotis moderniais dušais, sustiprinta jų laivų apsauga, sudilusius plūduriuojančius pontonus, ant kurių išlipama iš laivo, pakeitė nauji, kokybiški, prieplaukoje sumontuota apšvietimo sistema.
 
„Prieplauka keičia rūbą. Investuosime patys ir naudosime ES lėšas, plėsime ir gerinsime paslaugas. Dar šiemet visko perdaryti nespėsime, bet jau kitą sezoną maloniai nustebinsime vietos buriuotojus, nebus gėda sutikti užsienio turistus. Galėsime būti tikri, kad namo jie parveš rekomendacijų užsukti į Klaipėdą“, – planuoja prieplaukos plėtrą įmonės direktorius.
 
Finansų ministerija yra skyrusi Klaipėdos savivaldybei 200 tūkst. EUR – parengti dokumentams dėl ES paramos pramoginių laivų uostui statyti greta piliavietės, kur dalį teritorijos dabar užima „Klaipėdos laivų remonto“ administruojama prieplauka, likusioje buriasi mažųjų laivų savininkai, plukdantys poilsiautojus į Neringą. Šiai teritorijai sutvarkyti ir moderniai įrengti, savivaldybės skaičiavimais, bus panaudota per 35 mln. Lt ES, Lietuvos valdžios bei „Klaipėdos laivų remonto“ lėšų.
 
Viktorija Beatričė Danilevičienė, UAB „Eika“, uostamiesčio įmonę privatizavusios kartu su „Achemos grupe“, rinkodaros direktorė, sako, kad per šešerius metus planuojama visiškai pertvarkyti įmonės teritoriją, kad ji taptų miesto svečių ir turistų traukos objektu. Čia bus teikiamos visos jiems būtinos paslaugos, įsikurs viešbučiai, kavinės.
 
Pastangos atsipirko
Lina Gudelionytė-Gylienė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJUD) marketingo direktorė, pasakoja, kad ilgus metus vykdyta nuosekli, kryptinga uostamiesčio rinkodaros politika pradeda duoti rezultatų – tarptautinių kruizų, regatų, įvairių jūrinių varžybų organizatoriai Lietuvos uostamiestį įtraukia į maršrutus, dalyvių sąrašus.
 
„Tai garantuoja turistų srautą, be to, populiarėja vandens sportas, turizmas ir tarp vietinių“, – specialistė sako, kad uosto direkcija stengėsi nepraleisti žinomesnės jūros verslo ar turizmo parodos, kur galėtų pristatyti Klaipėdą kaip patrauklų objektą jachtų sporto bei kruizų organizatorių atstovams.
 
Per 30 mln. Lt investicija į kruizinių laivų terminalą, anot L.Gudelionytės-Gylienės, buvo itin prasminga. Kruizinių linijų atstovai susidomi parodose išgirdę, kad Klaipėda turi naują terminalą.
 
Šiemet į Klaipėdą užsukti jau užsirašė apie 60 kruizinių laivų, penktadaliu daugiau negu pernai. Pernai kruizų organizatoriai į uostamiestį atvežė 14 tūkst. turistų.