“Jūros vartai” – tai viena patraukliausių bei unikaliausių pakrantės teritorijų visame Baltijos regione. Šiuo projektu yra siekiama sugrąžinti miestui senamiesčio dalį, kuri šiuo metu yra naudojama žvejybinių laivų remontui ir kruizinių laivų priėmimui.
www.jurosvartai.lt
Atgal prie jūros
Ieva Dauguvietytė, Dienraštis “Verslo Žinios” (www.vz.lt)
2006 m. Rugpjūčio 18 d.
 
“Jūros vartai” – tokį pavadinimą pelnė ambicingas projektas. Jis sugrąžins Klaipėdai senamiesčio dalį, kurioje šiuo metu remontuojami žvejybiniai ir priimami keleiviniai laivai. Čia, pramoninės teritorijos vietoje, įsikurs modernių viešbučių, restoranų, biurų, gyvenamųjų pastatų, jie pakeis miesto veidą ir leis žmonėms priartėti prie pat vandens.
 
Įdomi ištisus metus
 
Projekto, atveriančio miestui langą į Kuršių marias, idėja buvo paskelbta prieš keletą metų, kai 2004 m. statybos UAB „Eika“ kartu su koncernu „Achemos grupė“ įkūrė įmonę „Jūros vartai“ ir privatizavo AB „Klaipėdos laivų remontas“, veikiančią pačioje Klaipėdos miesto įsikūrimo vietoje – pilies prieigose. Viziją, kaip tvarkytis ne vieną hektarą užimančioje teritorijoje, pasiūlė vandens pakrančių projektus kurti besispecializuojanti norvegų architektų kompanija „Niels Torp“.
Bendrovės „Eika“ Komercinių patalpų skyriaus vadovas Martynas Žibūda pasakoja, kad norvegai projekto koncepcijos pavyzdį įžvelgė lankydamiesi Klaipėdos pilies rūsių muziejuje – senuose miesto maketuose matyti, jog vanduo supa piliavietę, tad architektai pasiūlė grąžinti miestui buvusį piliavietės kontūrą, išplėsti vandens, jachtų uosto teritoriją. Anot projekto valdytojų, vanduo aplink piliavietę galėtų būti paleistas kad ir fontano principu, vandens juosta būtų visai negili, tačiau ir to pakaktų, kad vieta įgytų ypatingą aurą ir teiktų žmonėms džiaugsmo.
Gamybinių pastatų vietoje turėtų iškilti įvairiausios paskirties statinių – biurų, viešbučių, gyvenamųjų namų, restoranų, kavinių, prekybos galerijų. Daug dėmesio bus skirta ir viešosioms erdvėms. „Dėl teritorijos gyvybingumo vasarą mes esame visiškai ramūs, labiausiai reikės galvoti, kaip ją padaryti patrauklią žiemą“, – apie pagrindinį iššūkį kalba p. Žibūda ir priduria, jog ėmusis šio projekto svarbiausia – ne pastatyti kiek nors tūkstančių kvadratinių metrų ploto, o tinkamai suplanuoti erdves, kad unikali teritorija neprarastų savo žavesio.
Koncepciją rengę norvegai atkuriamą teritoriją išnagrinėjo visais pjūviais: nustatė saulės spindulių kritimo kampus, ištyrė vaizdus, regimus iš įvairių vietų. Daug dėmesio skyrė net, atrodytų, tokiai menkai smulkmenai: pasiūlė, kaip projektuoti, kad sėdint restorano terasoje į veidą nepūstų stiprus, kaip įprasta pajūryje, vėjas.
Šiuo metu, atsižvelgiant į Kultūros vertybių apsaugos departamento reikalavimus, yra rengiami „Jūros vartų“ bendrasis bei specialusis planai.
 
Duoklė istorijai
 
Ambicingo projekto pirmieji darbai jau pajudėjo – šiemet pradėta trijų pastatų – Ryžių malūno, Keltininko namo ir jachtų klubo – rekonstrukcija.
Ryžių malūno vietoje įsikurs 28 kambarių viešbutis, jo operatoriumi taps jau sėkmingai Klaipėdoje veikiantis „Navalis“.
„Tai pastatas, turintis savo istoriją. Carinės Rusijos laikais, kai Lietuva buvo imperijos dalis, Klaipėda vienu metu buvo vienintelis uostas, per kurį eksportuodavo ryžių iš Kinijos į kitus Europos uostus, o šiame pastate iš tikrųjų laikė ryžius“, – pasakoja p. Žibūda.
Ryžių malūnas Antrojo pasaulinio karo metais buvo sugriautas – iš jo liko tik vieno aukšto pastatas. Jo liekanų vietoje dabar iškils XIX amžiaus pabaigos fachverko stilistikos pastatas.
Anot “Uostamiesčio projekto“ architektės Snieguolės Stripinienės, rengiant projektus, kaip atstyti tris dabar rekonstruojamus pastatus, buvo surinkta labai daug istorinės medžiagos, atlikti tyrimai, kaip statiniai atrodė anksčiau. Rekonstruotas Ryžių malūnas įgaus ir modernumo – jo fasadas bus stiklinis. „Norėjome prisiderinti prie šiuolaikinių sąlygų ir atitikti reikalavimus – tai turi būti patvarus, šiltas pastatas“, – praktinius tokio sprendimo motyvus nurodo architektė.
Ryžių malūnas, kartu su pirmajame jo aukšte veiksiančiu restoranu atviras ne tik viešbučio svečiams, bet ir kitiems lankytojams, turėtų tapti viso „Jūros vartų“ projekto simboliu.
Pertvarkant apleistą teritoriją, bus įkurtas ir modernus jachtų klubas, tačiau jį statant bus stengiamasi išsaugoti šimtametes medines konstrukcijas. Restauruojamame mediniame keturių aukštų sandėlyje bus įrengta dušų, sauna, skalbykla, pramoginių laivų uosto biuras. „Tai bus buriuotojams aptarnauti ir uosteliui tvarkyti skirtas pastatas. Jame bus įrengta poilsio kambarių keliautojams, jie čia atplauks su savo jachtomis. Čia jie turėtų gauti įprastas paslaugas, kuriomis naudojasi visuose civilizuotuose uostuose“, – pasakoja p. Žibūda. Anot jo, jachtų klube planuojama įkurti mokyklą buriuoti mėgstančiam jaunimui ir taip auginti jūreivių mėgėjų kartą.
Pirmame pastato aukšte įsikurs restoranas su terasa, jo operatorė bus panevėžiečių bendrovė „Kakadu“.
Keltininko name planuojama įrengti nedidelį viešbutuką, pirmame jo aukšte numatyta atidaryti piceriją ir restoraną. Keltininko namo formos atkurtos pagal išlikusias XX a. pradžios fotografijas, restauruotas šis statinys turėtų atrodyti taip, kaip atrodė XIX a. pradžioje, kai buvo pastatytas.
Trys pastatai, tikimasi, taps vizitine Klaipėdos miesto kortele, o pirmieji lankytojai duris turėtų atverti jau kitų metų vasarą.
 
Planai ne vienadieniai
Tolesnė „Jūros vartų“ plėtra vyks keliais etapais – pabaigus istorinių pastatų rekonstrukciją bus suformuota Danės galerija, vėliau ateis gyvenamųjų apartamentų, dengtos prekybos galerijos eilė. Darbai apleistoje teritorijoje gali nenutrūkti apie 15 metų.
Danės galeriją, „Jūros vartų“ dalį, besidriekiančią palei Danės upės krantinę, projekto valdytojai vadina įsimylėti skirta vieta. Čia bus nutiestas pėsčiųjų takas, įsikurs įvairių restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų. Danės upė taps centrine miesto ašimi, net Senoji perkėla bus patraukta arčiau kruizinių laivų terminalo, kad neužstotų upės vagos.
Didžiausią Danės galerijos vertę, valdytojų teigimu, kurs nesibaigiantis kino filmas – pirmyn ir atgal kursuojantys, vandenyje plūduriuojantys laivai.
Aukščiausiu statiniu teritorijoje turėtų tapti vadinamas „Jūros švyturys“ – daugiaaukštis biurų pastatas ir 200 kambarių viešbutis su konferencijų centru. Tiesa, kol kas dar nėra apsispręsta nei dėl jo aukščio, nei dėl tikslios vietos.
Į šiaurę nuo Danės galerijos planuojamas gyvenamasis kvartalas – penkių šešių aukštų daugiabučių su pirmuose aukštuose įsikursiančiomis parduotuvėmis, paslaugų įmonėmis. Apartamentų kaimynystėje bus įrengta Saulės aikštė, tokį pavadinimą pelniusi dėl to, jog joje nuo ryto iki vakaro švies saulė. Tai bus pagrindinė susirinkimų, renginių vieta. Anot p. Žibūdos, norvegų architektai netgi patarė ją įrengti taip, kad kartais aikštę apsemtų vanduo – tai būtų nemenka atrakcija miestiečiams ir turistams.
Šiaurinę dabartinės „Klaipėdos laivų remonto“ gamyklos teritoriją planuojama paversti dengtu prekybos pasažu su žiemos sodu. Virš prekybos patalpų bus įrengta biurų, planuojami ir apartamentai su vaizdu į piliavietę ir Pilies uostą.
 
***
Architektai pasiūlė grąžinti miestui buvusį piliavietės kontūrą, išplėsti vandens, jachtų uosto teritoriją.
Pramoninės teritorijos vietoje įsikurs modernių viešbučių, restoranų, biurų, gyvenamųjų pastatų, pakeisiančių miesto veidą ir leisiančių žmonėms priartėti prie pat vandens.
Danės galeriją, „Jūros vartų“ dalį, besidriekiančią palei Danės upės krantinę, projekto valdytojai vadina įsimylėti skirta vieta.