“Jūros vartai” – tai viena patraukliausių bei unikaliausių pakrantės teritorijų visame Baltijos regione. Šiuo projektu yra siekiama sugrąžinti miestui senamiesčio dalį, kuri šiuo metu yra naudojama žvejybinių laivų remontui ir kruizinių laivų priėmimui.
www.jurosvartai.lt
Istoriografinė medžiaga
KLAIPĖDOS PILIAVIETĖ
TRUMPA ISTORINĖ APYBRAIŽA
 
PILIS IR MIESTAS XIII – XIV A.
Klaipėdos pilies (Memelburg) statybą Dangės žiotyse inicijavo Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupas 1252 m. liepos 29 ir rugpjūčio 1d. 1252 m. spalio mėn.
Pirmoji Klaipėdos pilis buvo pastatyta kairiajame Senosios (ir tuo metu vienintelės) Dangės krante. Mūrinės 1253 m. pilies liekanų galima tikėtis dešiniajame Senosios Dangės krante, saloje prie marių, kur pradžioje buvo planuota statyti miestą (dabartinės piliavietės vakarinėje dalyje).
Pirmoji pilis buvo medinė su gynybiniu bokštu ir susidėjo iš branduolio bei dviejų priešpilių, kartu su pilimi apvestų grioviais bei gynybine siena.
1253 ar 1254 m. pavasarį netoli šios laikinos pilies pradėta statyti kitą, mūrinę. Pilį užbaigė dar tais pačiais metais. Mūrinės XIII a. pilies liekanų galime tikėtis į pietvakarius nuo kasinėtų plotų, dabartinės įmonės pietvakarinėje dalyje.
Šalia pilies kūrėsi priešpilis, kuris turėjo virsti dideliu miestu su vyskupo rezidencija. Klaipėdoje tikėtasi įkurti bažnytinį ir pasaulietinį Kuršo centrą. Dėl to Klaipėdai 1254 m. paskubėta siūlyti suteikti miesto teises.
Spėjama, kad pilis buvo perstatyta 1330 – 1340 m. 1360 m. pilis buvo išdeginta, 1379 m. pavasarį lietuviai vėl sudegino Klaipėdos miestą ir pilį. Po gaisro pilies bergfrydas buvęs pastatytas tik apie 1393 m. Po 1525 m., tame pačiame bokšte buvę ir kunigaikščio kambariai. Šis bokštas buvo nugriautas 1546 m. Jis stovėjo rytiniame pilies kampe, šalia pagrindinio pastato.
XV a. pilies priešpilį ir miesto salą jungė tiltas. XV a., po pilies ir miesto pastatymo platūs pilies antrieji gioviai atkirto senosios pilies salos vakarinę dalį. Kultūriniai sluoksniai čia rodo tris miesto sutvirtinimo etapus: pirmas – 1348 m., antras – apie –1395 m., trečias – apie 1410 m.
Galima spėti, jog XIII - XV a. miesto šalia pilies plano stuburą sudarė dvi statmenai susikertančios gatvės tiltais sujungtos su priešpiliu ir kraštu. Senosios bažnyčios (arba bent viena miesto bažnyčia su kapinėmis) galėjo būti pietvakariniame miesto salos kampe.
 
II. PILIS XV AMŽIUJE
1399 m. Ordinas ėmėsi perstatinėti Klaipėdos pilį. 1402 m. darbus nutraukė pavasarį užpuolę žemaičiai. Kitąmet darbai atnaujinami. Pilies perstatymo darbai buvo baigti ar bent visai baigiami jau 1408 m. 1409 m. vyko pilies išorinių fortifikacijų ar tiltų statybos darbai. 1409 m. žemaičiai sudegino nebaigtą įtvirtinti miestą, bet naujai perstatytos pilies neužgrobė.
Darbai pilyje buvo atnaujinti po 1422 m. Po šių darbų, kaip rodo kasinėjimų medžiaga, pylimai aplink pilį paaukštėjo iki 3 – 3,5 m (iki 7 m nuo vandens paviršiaus). Buvo įrengti pylimai, grioviai ir šliuzai, skirti vandeniui grioviuose sulaikyti. Klaipėdos pilies išorinių įtvirtinimų darbus galima manyti buvus baigtus iki 1441 m.
Archeologinių kasinėjimų metu buvo atkasta dalis XV a. pilies gynybinių sienų. Šiaurinė ir pietinė sienos buvo apie 102 m ilgio (kartu su bokštais). Vakarinės sienos ilgis nuo bokšto iki bokšto – mažiausiai 70 metrų. Jų plotis 2,1 – 2,2 m, o aukštis - apie 11 metrų. Kampuose buvo du 12 m skersmens cilindriniai bokštai (Didysis parako ir Kunigaikščio (Kurfiursto). Archeologiniai duomenimis, už pilies gynybinių sienų XV a. buvo kelias, o už jo –griovys su vandeniu, pylimas, dar vienas griovys, vėl pylimas ir pilies fosa. Pylimo plotis tarp pilies pirmojo (vidinio) griovio ir fosų sudarė daugiau kaip 20 m. Po rekonstrukcijos Klaipėdos pilies gynybinė sistema buvo pritaikyta paraku šaunamajam ginklui atremti. XIV a. dabartinės piliavietės šiaurinėje dalyje yra buvęs įtvirtintas priešpilis su ūkiniais pastatais.
1414 m. pavasarį DLK Vytauto kariai sudegino miestą ir paėmė pilį. Trylikos metų karui prasidėjus, 1454 m. žemaičiai jau rugpjūčio mėnesį sudegino miestą bei dalį pilies. Klaipėdos pilis vėl nukentėjo 1472 metais, ji buvo lietuvių apgulta ir paimta.
 
III. KLAIPĖDOS PILIS XVI AMŽIUJE
1516 m. Vėl pradėti Klaipėdos pilies įtvirtinimo darbai, statė pylimus. 1520 m. pilį puolė trys Gdansko karo laivai, tų pačių 1520 m. žiemą Klaipėdą užpuolė žemaičiai – apie nuostolius nežinoma.
1535 m. piešinyje yra vaizduojama XV a. perstatyta pilis ir žemių pylimai su bastėjomis, kurios atsirado 1516 – 1519 m. 1524 m. planuoti pilies korpusų perstatymai, bet kapitalinė pilies rekonstrukcija prasidėjo vėliau, matyt, apie 1538 m. Parengiamuosius darbus baigus, 1546 m. buvo duotas užsakymas senąją Ordino pilį nuardyti ir ant naujų pamatų naują tvirtovę pastatyti.
Pilis, sprendžiant iš kasinėjimų medžiagos, buvo perstatyta iš pagrindų. XVI a. tvirtovei buvo naudotos buvusios XV a. gynybinės sienos ir du bokštai. Perstatyta pilis sudarė uždarą netaisyklingą kvadratą su išpjova pietvakarinėje dalyje, kur buvo vartai. Pilis rytų – vakarų kryptimi buvo 107,5 m, o šiaurės – pietų kryptimi – apie 85 m dydžio. Korpusų kampuose buvo 5 bokštai. Didysis bokštas siekė 46-48 m aukščio ir nuo XVI a. iki pat jo nugriovimo buvo pagrindinis Klaipėdos akcentas.
 
IV. KLAIPĖDOS PILIS VIRSTA TVIRTOVE
1598 m. žinomas Klaipėdos bastioninės tvirtovės projektas. XVII a. pradžioje pilies bastėjos jau buvo rekonstruotos į bastionus. Tiksliai nustatyta (1999 m. tyrimai), jog išorinis pilies kiemas rytų – vakarų kryptimi tarp atraminių sienų buvo 113 m ilgio. Tvirtovės pylimus rėmė 1,8 – 1,9 m pločio mūrinės atraminės sienos su plačiais kontraforsais. Poternos (kazematai) po bastėjomis dar XVI a., buvo rekonstruotos ir išplėstos. Įvažiavimo tunelis turėjo apie 4,5 m pločio ir apie 30 m ilgio. Jis išėjo ties bastiono flanku. Nuo čia prasidėjo kelias, kuris kirto brustverą, ir tiltas, kuriame buvo trys pakeliamos dalys. Toliau kelias šakojosi palei fosos vandenis į abi puses.
Apie 1627 m., vėl imtasi tobulinti pilies ir miesto įtvirtinimus. XVII a. pilį niokojo gaisrai: 1660 m., 1667 m., 1669 m. Be atstatymo darbų buvo pradėtos dar ir naujos statybos, 1670 m. ant šiaurės vakarų (Princo Karlo) bastiono buvo baigtas statyti dviejų fligelių plokščiu stogu “Komendanto namas”.
Bastioninė Klaipėdos tvirtovės sistema daugelį kartų koreguojant projektus su pertraukomis buvo statoma ir toliau – daugiau kaip šimtą metų, iki pat Septynerių metų karo pabaigos – 1762 m.
Po jo tvirtovė pamažu apleidžiama: nuo 1770 m. pradedami pardavinėti ir naikinti išoriniai įtvirtinimai, vėliau išsikelta ir iš griūvančių senosios pilies statinių. 1843 m. jau nuvalytos Didžiojo bokšto liekanos, po 1872 m. nugriuvo ir paskutinis pilies bokštas. Po 1888 m. galutinai sunaikinami turėję dar šiokią tokią gynybinę reikšmę tvirtovės įrengimai. Po Pirmojo pasulinio karo į fosą suversta pietinė pylimų dalis.
 
V. PILIES APLINKA
Kai kurių istorikų spėjimu šalia piles yra stovėjusi šv. Marijos katedra, pastatyta XIII a. antroje pusėje ir egzistavusi iki 1291 m. Remiantis tyrimų duomenimis, daroma išvada, jog senoji katedros bažnyčia yra buvusi į šiaurės rytus nuo tuometinės pilies, greta kanalo, jungusio pilies griovius su gynybiniu miesto grioviu. Galima katedros vietos alternatyva yra teritorija tarp dabartinės Pilies gatvės ir pilies griovių (buv. LRĮ lentpjūvės teritorijoje).
Žinios apie malūnus yra iš 1290 metų – tuomet buvo jau du malūnai. Vienas malūnas visą laiką yra buvęs pilyje. Apie arklinio malūno statybą pilyje rašyta 1399 m. 1402 m. sugriovus pilį buvo sugriautas ir malūnas, bet greitai atstatytas. Vandens malūnas šalia pilies ar prie miesto buvo statomas po 1429 m. kartu su šliuzais ir pylimais.
Blokhauzas. Tiksli šio gynybinio statinio, buvusio už pilies fosos, ties dab. Princo Karlo bastiono smaigaliu, statybos data nežinoma. Labiausiai tikėtina jį atsiradus XVI a. antroje pusėje. Blokhauzo rodomo XVII a. antrosios pusės piešinyje pamatai galėjo pasitarnauti dabar stovintiems pastatams, greičiausiai buvusiai kontrolinei.
Laivų statykla tarp pilies, marių ir Dangės atsirado 1874 m. Nuo XX a. pradžios iki 1944 m. čia buvo P. Lindenau laivų statykla. Laivų statybos ir remonto tradicijų tęsėja buvo Laivų remonto įmonė.
Apybraižos autorius: Prof. habil. dr. Vladas Žulkus